UŽKODUOTA

Kvepia
Lietumi
Ir pavasariu
Laša sėklom
Ant lūpų
Įsikimba į kojas
Šilku pančioja
Odą
Prasiskverbia ir
Smenga šaknimis
Iki stuburo
Daigą kelia
Aukštyn
Sulapoja
Jų pavėsy ramu...

Tavo
Žodžiai

(NE)RIMAS

Aš po ledu panirusi. Giliai. Tamsu.

Plaukais matuoju dugno akmenis ir tylą.

Ten, kur tavęs nebėr, o aš esu.

Ten, kur būtis į nebūtį suskyla.

Nendrių viršūnėmis naktis begėdė bėga,

Į spindulį ateinančios dienos kimbuosi...

O upė virpa... Blaško į krantus neramų miegą...

Sargyboj stovi ąžuolai, beržai ir uosiai.

Pakaušiu laužiu ledą... Dūstu.. 

Tai ilgesys mane į užribį nusviedė

Aš taip ilgiuosi tų rytų... Mažučio būsto... 

Taip ilgisi pavasario 

Ant marių ledo pasiklydus briedė.

Pridėti antraštę