***

į baltą laužą sumetu

visokį dūšios šlamštą

pradvisusį pavydu ir pykčiu

suskaldau prakuroms skolos raštelį

nusvilina rankas liežuviais tįstančios speiguotos liepsnos

įritinu žioruojančion gelmėn batus numintus, seną paltą 

akinių rėmelius be stiklo,

nusiplėšiu megztinį, kojines, dreskiu begėdę odą 

šveičiu laužan

pragertas kepenis ir prakvėpuotus bronchus

žarstau ledines žarijas

pirštikauliais plikais

dar paskutinis įkvėpimas  

iškvėpimas

nieko

nesivaidensiu, meile mano, tau

tiktai po kojomis girgždėsiu sniegu